• kaip taupyti keliaujant

    Kaip taupyti keliaujant: tips & tricks!

    Kelionės su turistų grupe, nors ir pamatai bei patiri gerokai mažiau, gali būti gerokai pigesnės nei savarankiškos. Ypač, jei norisi keliauti kiek komfortabiliau, nuveikti daugiau dalykų, o svarbiausia – negaišti daug laiko kelyje. Dažniausiai didžiausius kaštus (tiek finansinius, tiek ir laiko) sudaro transportas bei nakvynės. O jei nesužiūrėjote kelionės biudžeto – pačioje pabaigoje gali tekti ir paliūdėti. Nepaisant to, visai neseniai įsitikinau, kad taupyti galima ir keliaujant: iš anksto užsisakant paslaugas, susižvejojant akcijas ar… pasinaudojant įvairiais nuolaidų kodas. Šio trečio būdo naudą ypač ryškiai pajutau mėnesį keliaudama JAV. Vienas pažįstamas kelionių blog’eris pasidalino savo taksi programėlių nuolaidų kodais, pvz., Lyft. Kadangi nebuvau jomis naudojusis – susiinstaliavusi gavau nuo 5 iki…

  • Odesos katakombos Ukraina

    [Ukraina] Odesos katakombos: didžiausias požeminis labirintas pasaulyje

    Tikriausiai teko girdėti apie Paryžiaus ar Romos katakombas. Bet šios, palyginus su tomis, kuriomis didžiuojasi Ukrainos pajūrio miestas Odesa – vienas juokas. Odesoje esančios – pačios ilgiausios ir klaidžiausios pasaulyje bei siekia apie 2500 km. Tai beveik toks pats atstumas, kaip nuo Odesos iki Paryžiaus. Odesos katakombose būta visko – iš ten esančių kasyklų pastatytas beveik visas miestas, ten slėpėsi nusikaltėliai, odesiečiai vykdė nelegalią prekybą, slėpėsi partizanai, prekiauta žmonėmis ir vergais, dalis katakombų sieta su masonais, dar dalyje laikytas vynas ar tiesiog tarnavo kaip rūsiai. Nedidelė dalis atsirado ir kaip turtingųjų tuneliai, skirti nueiti iki jūros – nes kaip gi kilmingos ponios eis per karštį. Dar dalyje, sovietų valdymo metais…

  • sibiras rusija keliones

    [Sibiras] Nes turėjome bilietą grįžti…

    Rugpjūčio 15-16 d. /// Ne kartą ir ne du vakarais susėdę prie laužo ar kratydamiesi eiliniame sunkvežimyje kalbėdavomės apie amą atimančią Buriatijos gamtą. Čia išties gražu. Žali pušynai ir milžiniškos pievos, išvagotosmažulyčių nuo kalnų čiurlenančių upeliūkščių. Net ir apleisti kaimai, su savo ryškiai mėlyna spalva, įsiterpę tarp visos šios žalumos, nuo toliau atrodo lyg mėlynas dangaus atspindys. Tokios pat mėlynos būdavo ir kapinės…

  • Rusija, Buriatija, Baikalas

    [Sibiras] Vėl Baikalas ir buriatų pasidižiavimas – didžiausias Lenino biustas pasaulyje

    Rugpjūčio 14 d. /// Atsibusti prie Baikalo. Ežero, kuris savo dydžiu prilygsta Belgijai. Achievement unlocked! Tikroje lovoje su tikra patalyne ir pagalve, o ne miegmaišyje su po galva susuktu džemperiu! Ir dar tas faktas, kad nereikia keltis paryčiais ir leistis į dar vieną žygį. Ir dušas!!! Tikras, patogus ir modernus dušas su karštu vandeniu! Ir net radiju dušo kabinoje! Ir tai, kad nereikia atsikėlus kurti laužo ir kaisti ant jo puodo arbatai… Juk turime virtuvę su virduliu!!! Ech, tie nedideli džiaugsmai, kai bent šiek tiek grįžti prie sau įprastų dalykų. Dalykų, kuriuos per visą šį laiką Sibire buvome kone pamiršę. Pamažu krapštomės iš savo namuko ir ruošiamės į Baikalo pakrantę.…

  • sibiras baikalo ežeras

    [Sibiras] Kaip ragavome Baikalo ežero vandenį

    Rugpjūčio 13 d. /// Atsimenu, pačią pirmąją dieną Sibire, savo stovyklavietėje prie Staraja Brian kaimo, nutariame – jei spėsime sutvarkyti bent dešimt kapinių laiku ir vis dar turėsime laisvą dieną, būtinai pabandysime nukakti prie Baikalo. Juk tai didžiausias pasaulio gėlo vandens ežeras (je neklystu – jame sukoncentruota net 20 proc. viso pasaulio gėlo vandens), kurį nuo Ulan Ude skiria tik apie 150 km. Dieną – sutaupėme. Atsibudę viešbutyje Ulan Ude turime laiko greitai susiorganizuoti transportą, nukakti iki Baikalo, ten pernakvoti ir kitą dieną prieš pietus – vėl grįžti atgal. Visi suprantame, kad ši išvyka tikrai neprimins poilsio po visos ekspedicijos, o greičiau – greitą bėgimą, bet nusprendžiame vykti. Juk ar…

  • misija sibiras, buriatija

    [Sibiras] Pavykęs „didysis planas” ir pirmos tikros maudynės Sibiro upėje

    Rugpjūčio 12 d. /// Pavogsiu kolektyvo (kaip buvome praminę savo ekspediciją) nario Martyno žodžius: “Įžengus į kapines tiesiog jauti, kaip dangų remiantys kryžiai tave apsupa ratu ir sugriaudžia negirdimu balsu: “Nebijok”. Būtent toks jausmas apima mus kelis, šį rytą įžengusius į Buruno kapines. Šie kryžiai – iš tiesų remia dangų, susilyginę su aukščiausių pušų viršūnėmis. Kai kurie – jau palūžę nuo laiko, lietaus ir, matyt, užmaršties, nukritę žemėn greta savo brolių, bet vis dar saugantys vardus ir pavardes žmonių, kuriems jie buvo pastatyti. Paliesti rankomis, trupa ir tiesiog akyse virsta dulkėmis. Mintyse savęs nuolat klausiu, kada paskutinį kartą čia buvo įžengęs žmogus ir nevalingai kartoju seno kaimo klebono vaikystėje išmokytą…