brasov, rumunija, drakulos pilis

[Rumunija] Kaip „išdurti” tūlą turistą arba Drakulos paieškos

„The Scarry movie 10″ filmo siužetas prasidėjo vos atvažiavus į Bukareštą. 7 val. ryto išėjus iš Centrinės stoties prieš mūsų nemigos nuvargintas akis vėrėsi miestas, bet, deja, neatsivėrė šeimyninio „hostel‘io” durys – šeimininkus žadinti galima tik nuo 9 val. ryto. Teko rytą praleisti greitojo maisto kavinukėje (kurią vienintelę radom dirbančią visam rajone – atrodo rumunai išties mėgsta pamiegoti).

brasov, rumunija
Virš miesto kylantis “holivudiškas” užrašas

Nuvargę protai dažniausiai pasižymi itin lakia fantazija, todėl netrukus gimė „The Scarry movie 10″ scenarijus, buvo pradėti filmuoti pirmieji jo kadrai (ypač nepamirštant to fakto, kad pusė mūsų draugų pasimetė milijoniniame Bukarešte). Nusprendėme, kad mums koją kaišioja garsiausias rumunas pasaulyje – Grafas Drakula. Ir tada šovė dar viena netikėta idėja – kadangi jau esame vampyrų karaliaus krašte – reikia aplankyti Drakulos „ką nors”. T.y., jo regioną, pilį, namą ar panašius dalykus.

Tik vėliau išsiaiškinome, kad tokių Drakulos pilių/namų/urvų/olų/muziejų/parduotuvių ir kitokio (nepykit, bet…) šlamšto – Rumunijos regione skambiu pavadinimu Transilvanija – apstu. Ir visi jie, žinoma, prisiekinėja, kad tai jau čia va tas tikrasis ir vienintelis. Mums pasisakė aplankyti Bran pilį, greta Brashov miestelio, kurioje (duok Dieve, legendos neklysta), pats Grafas Drakula (tiksliau jo prototipas) iš tiesų viešėjo vieną kartą, lankydamas vieną iš karališkosios giminės damų, kuriai ta pilis ir priklausė.

34167_454848184552_2886721_n
Miestelio centras ir…
35800_454850839552_5470078_n
…balandžių pilna aikštė

Kelionė iki Brashov‘o man, kaip rytų europietei (ech, mes vis dar tokie…) sukėlė daugiau emocijų, nei kartu keliavusiems prancūzams, ispanams ir belgei. Vien ką reiškia važiuoti pro neįtikėtino aštrumo kalnus ir aukštumo kalnus, kurių smaigaliai atrodo skrodžia dangų, o dar važiuoti pro juos visiškai naujam, visiškai greitam, visiškai neįtikėtinam fantastiškam traukinyje! Tiesiog žandikaulis atvipo pamačius, kad rumunai pro savo kaimelius jau yra paleidę tokių naujų traukinių. Keliavome 2007-aisiais, o Lietuvoje net dabar tokio nė vieno nėra.

Pats Brashov miestelis su ganėtinai jaukiu ir mielu senamiesčiu, su didele aikšte, siauriausia gatvele Europoje (bent jau taip skelbė užrašas) ir visiškai juoda katedra. Už pasilankymą katedroje tenka mokėti apie porą eurų, didelėje aikštėje pilna balandžių, bet beveik nėra kavinukių, o siauriausia gatvelė tiesiog siaura. Bet saulės nušviesti senų namų stogai kalnų apsuptyje esančiam miesteliui suteikia savotiško žavesio, todėl galų gale – jis visai patiko.

35800_454850849552_4342911_n
Siauriausia Brasov gatvė. Sako, siauriausia Europoje.

Beje, dar du dalykai, kuriuos galite rasti ten: Romos vilkės, išmaitinusios du brolius Remą bei Romulą, skulptūrą; ir aukštos kalvos viršūnėje besipuikuojančias didžiules baltas raides, iš kurių susidėlioja: „Brashov”, – tikrai teko matyti panašų užrašą „Hollywood”, jei bent ne savo akimis, tai nuotraukose ar filmo kadre.

34167_454848209552_2638283_n
Ir pilies apylinkės

Iki Bran pilies ir greta esančio kaimelio galima nusigauti iš Brashov‘o stoties. Tiesa, ten nepavyks labai lengvai susikalbėti angliškai, bet tikriausiai sutiksite dar keltą pasimetusiom akim beklaidžiojančių turistų, su kuriais kartu tikrai pavyks rasti reikiamą autobusą. Kelias netolimas, o vos atvažiavus jus pasitiks masė prekeivių. Ką parduoda? Didelius ir mažus Drakulas, kičinius niekučius, marškinėlius, raganų šluotas, vampyrų dantis ir pan. Šalia esanti kavinė su siaubo kambariu (kuriame pilna apdulkėjusių iškamšų) taip pat pavadinta Drakulos vardu.

37215_454848319552_6288441_n
Kiek naujesnis Brasov centras
34167_454848169552_6405438_n
Bei senojo miesto bokštai

Bet… Visa tai baigiasi tą pačią akimirką, kai kertate pilies vartus. Jokių drakulų, vampyrų ir šikšnosparnių. Trumpas nusivylimas ir tada atrandate, kad pilis tiesiog šiaip labai jauki, miela ir graži (saugumą UNESCO), kad sėdėti jos papėdėje šalia skardžio beprotiškai gera šviečiant pirmai pavasarinei saulei. Tiesiog gera. O tada atgal į turgelio bruzdesį.

Išvada: ypač važiuojant į kičines vietas – nereikia pamiršti gero humoro jausmo ir kompanijos, mėgstančios krėsti juokus; gebėjimo įžvelgti ką nors smagaus net ir mažiausiose detalėse. Jei kas būtų pasiūlęs prieš tai, tikriausiai į Brashov‘ą ir kojos nebūčiau įkėlusi, tikriausiai niekada antrą kartą ir neįkelsiu, bet prisiminimai liko beprotiškai geri. Ir dar liko „The Scarry Movie 10″ filmas. Apie mus ir mūsų kelionę.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *