[Bulgarija] Kai norisi atsigerti… su laipsniais (arba kas jus nuneš toli)
Kadangi įdomesni nealkoholiniai gėrimai jau išvardinti, atėjo eilė alkoholiniams „napitki”, kaip juos vadina Bulgarijoje. Kokteilių barų čia apstu ant kiekvieno kampo. Prieš keletą metų, gana nebloga, vietinės gamybos tekila vidutinio brangumo klube Studentsky Grad‘e (studentų miestelis) kainuodavo vos 2 litus. Taip, neapsirikote – skaičių pamatėte teisingai.
Tiesa, kainos kyla – ekonomine krizė ir infliacija daro savo. Iš tradicinių kokteilių siūlau pabandyti Oblak‘us (lyg ir – debesis). Sudėtis: 100 gr. likerio “Menta” (20% alk.) ir 100 gr. atšaldyto anyžinio gėrimo “Mastika” (40% alk.). Išvaizda – ryškiai žalios spalvos, su matomais kristaliukais stiprus gėrimas. Oblak‘ų galima rasti ne visuose baruose, bet juos pabandyti verta. Tiesa, pirmą kartą taipogi gali pasirodyti ne taip jau ir skanu. Bulgarijoje, Studentsky Grad‘e esančiame bare “Ribkata” sklinda legendos apie lietuvį, kuris išgėrė net 9 tokius kokteilius (Karoli, linkėjimai nuo Konstantino). Tiesa, įprastiniai “gėrikai” sugeba išgerti vos porą tokių.
Kaip ir lietuviai, alų bulgarai pripažįsta ir mėgsta. Jis, kaip ir mūsiškis, dažnai gali siekti ir iki 10 % alk. Alus yra alus ir apie jį daug nepripasakosi. Populiariausios rūšys: „Kamenitza”, „Zagorka”, „Shumensko”, „Plevensko”, mano mėgstamiausias – „Ariana” (beje, siūlau pasižiūrėti šio alaus reklama – puikiai parodo kas „valdo” alaus rinka: Ariana beer commercial). Beje, keptos duonos prie alaus Bulgarijoje nerasit, bet siūlau pabandyti caca fish: maži šprotukai šiek tiek apvolioti miltuose ir pateikiami su griežinėliu citrinos, kurią reikia išsispausti ant šių žuvyčių. Valgyti “cielas”. Panašių galima rasti ir Lietuvoje, bare “Būsi trečias”, bet ten jos labai didelės, todėl ne tokios skanios. Dar bulgarai gamina gana neblogą brendį. Geriausia rūšis “Slunčev briag” – kažkada, Tarybų sąjungos laikais, būtent šį brendį mūsų tėvai tempdavo namo iš atostogų prie Juodosios jūros. Etiketė ir butelio forma – beveik nepakitusi.
Pirmomis dienomis būnant Bulgarijoje teko “sudalyvauti” įdomiam reikale. Vietiniai rakia ir vyno gamintojai protestavo prieš naują įstatymą, kuriuo draudžiama šiuos du tradicinius bulgariškus gėrimus gamintis namų sąlygomis. Naujasis įstatymas buvo priimtas spaudžiant Europos Sąjungai ir, kiek teko girdėti, buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl bulgarai nenorėjo stoti į šią sąjungą.
Taigi, rakia siekia Bulgarijos senovės istoriją ir yra giliai įsišaknijusi šalies tradicijose. Kaip sako patys bulgarai: „Rakia mums padėjo ištverti sunkiausius momentus, pagydyti giliausias sielos žaizdas ir suteikti įkvėpimo geriausioms mintims”. Taip pat, kaip burbonas Amerikoje. Rakia (jokiu būdu nereikia jos painioti su turkiška anyžine raki) – stiprus likeris, gamybos technologijomis susijęs su brendžiu. Tiesa, rakia – skaidri arba vos vos gelsvo atspalvio. Gaminama ji iš fermentuotų vynuogių, slyvų ar bet kokių kitų vaisių, turinčių savyje cukraus. Alkoholio kiekis skiriasi nuo to, ar rakia yra namų gamybos, ar „parduotuvinė”. Pastaroji būna apie 40% stiprumo, o naminė – net iki 70-80%. Gerti ją atšaldytą, „shot‘ais”, o šalia turėti Shopska salata (žiūrėti straipsnį apie tai), marinuotų agurkėlių arba bulgariškos tradicinės dešros lukanka. Populiariausia „parduotuvinė” rakia: „Peshterska”, „Slivenksa Perla”, „Sungurlarska”, aš pati pirmenybę teikiu „Karnobat”.
Vynuogynai – gana įprastas Bulgarijos kraštovaizdžio elementas, ypač rytinėje dalyje, todėl vynų čia taip pat apstu. Vynus bulgarai gamina pagal senas Trakų genčių technologijas. Įdomu tai, kad Bulgarija, pagal vyno eksportą užimą antrą vietą pasaulyje. Žinoma, pirmąją pasiglemžusi Prancūzija. Vynų rūšių tiek daug, kad norint juos visus aprašyti tektų tam paskirti atskirą straipsnį (galbūt kada taip ir padarysiu). Jei nesate ypatingas vynų gurmanas, tuomet galite pirkti bet kurį – pagrindinė taisyklė: visi vynai gerai, svarbu tik jų nepirkti plastikiniuose buteliuose. Gana neblogas pilstomas vynas – jo galima įsigyti tiek iš bačkų gatvėse, tiek, už 10 litų – visą ąsotėlį baruose. Viena populiaresnių rūšių, importuojama ir į Lietuvą – „Kagor”. Tiesa, teko pastebėti, kad eksportuojamas vynas ne toks skanus kaip ruošiamas vietinei prekybai.
