[Makedonija] Istorinis miestelis Ohrid kalnų ežero pakrantėje

Iš Makedonijos sostinės Skopje į Ohrid‘ą nusigavome vietiniu autobusu. Tuomet bilietas kainavo 450 dinarų. Kelionė gana ilga, bet į antrąją jos pusę kraštovaizdį užpildo uolėtos kalvos, kurios lietuviškai, prie lygumų įpratusiai akiai iš karto reiškia šį tą gražaus ir nuostabaus. Visą kelią vairuotojas rodo iš pažiūros senus Balkanų filmus su puikiai, iš Kosturicos filmų pažįstamomis melodijomis. Tarpmiestiniame autobuse – mes vieninteliai užsieniečiai, todėl netrunkame susirasti draugų, ypač mažiausiųjų makedoniečių tarpe.

Šį kartą į svetimą miestą važiavome „va bank” principu tikėdamiesi vietą nakvynei rasti tiesiog vietoje. Ir neapsirikome. Ohrid‘as – Makedonijos turizmo ir poilsio sostinė, todėl keblumų ieškantis vietos pernakvoti tikrai nekyla. Puiku ir tai, kad šios šalies dar nespėjo atrasti minios turistų iš Vakarų, todėl kainos įkandamos net neieškant pačių pigiausių vietų. Iš pažiūros Ohrid‘e ilsisi vietiniai makedoniečiai ir artimiausių kaimyninių valstybių gyventojai. Kartas nuo karto čia užklysta ir didesnės turistų grupės aplankyti gausių istorinio Ohrid‘o liekanų, tačiau nakvoti nelieka.

Taigi, vaizdas vos išlipus iš autobuso Ohrid‘e iki skausmo primena tą, kurį, tikriausiai, ne vienam teko matyti autobusu atvažiavus į Lietuvišką pajūrį: minios „bobučių” susigrūda prie autobuso siūlydamos nakvynę savo vilose-vilaitėse. Makedonijoje skirtumas tik tas, kad čia siūlytojai – vyrai. Suderėję kainą su vienu iš jų gauname nakvynę visai greta centro ir paties ežero. Du, galbūt neitin išvaizdūs, bet tvarkingi kambariai su atskiru įėjimu iš sodo, nediduke virtuvėle su indais, dušu ir tualetu – kiekvienas iš keturių už tai sumokame po 15 litų. Jei būtume užtrukę ilgiau nei vieną naktį, šeimininkas žadėjo duoti kambarius už dešimtinę.

Istoriškai Ohrid‘as žinomas jau nuo XIV a. pr. Kr. kaip slavų pasaulio kultūros, meno ir švietimo centras. Senaisiais laikais miestas buvo žinomas kitu pavadinimu – Lichnidos arba Šviesos miestas. Visuomet dominęs įvairius užkariautojus miestas buvo patekęs į romėnų, gotų, kryžiuočių ir bizantiečių rankas. IX-X a. po Kr. Ohrid‘as tampa slavų kalbos centru. Kaip tik tuo metu Šv. Klimentas Ohridietis imasi kurti pirmąjį slavišką universitetą ir sukuria slavišką alfabetą, kurį dabar žinome kaip kirilicą.

X a. pab. ir XI a. pr. Ohrid‘as tampa Samuelio imperijos centru. Iki šiol mieste išlikusi ir jo gynybinė pilis, iš kurios atsiveria nuostabus vaizdas į ežerą. Miestas suklesti kaip itin svarbus religinis krikščionybės centras: čia gimsta nauji freskų ir ikonų tapymo būdai (pirmieji Renesanso požymiai mene pasireiškia 1295 m.), specifine sakralinė architektūra (mieste esančios Šv. Kliment‘o, Šv. Sofijos, Šv. Jono Haliečio bažnyčios ir t.t.).

Ohrid‘as – mietas iš tolo pranokstantis Vilnių, apie kurį sakoma, kad iš bet kurios senamiesčio vietos gali pamatyti bažnyčios bokštą. Senaisiais laikais čia jų būta 365, šiais laikais išlikę – penkiasdešimt. Kas svarbiausia, miestas pastatytas ant vienos gražiausių natūralių Makedonijos grožybių – Ohrid‘o ežero kranto. Lankantis čia – tiesiog būtina užklysti į nedidelį žvejų rajoną Kaneo. Beje, Ohrid‘as – antras pagal dydį administracinis Makedonijos centras po Skopje.