[Sibiras] Kaip ragavome Baikalo ežero vandenį
Rugpjūčio 13 d. /// Atsimenu, pačią pirmąją dieną Sibire, savo stovyklavietėje prie Staraja Brian kaimo, nutariame – jei spėsime sutvarkyti bent dešimt kapinių laiku ir vis dar turėsime laisvą dieną, būtinai pabandysime nukakti prie Baikalo. Juk tai didžiausias pasaulio gėlo vandens ežeras (je neklystu – jame sukoncentruota net 20 proc. viso pasaulio gėlo vandens), kurį nuo Ulan Ude skiria tik apie 150 km.
Dieną – sutaupėme. Atsibudę viešbutyje Ulan Ude turime laiko greitai susiorganizuoti transportą, nukakti iki Baikalo, ten pernakvoti ir kitą dieną prieš pietus – vėl grįžti atgal. Visi suprantame, kad ši išvyka tikrai neprimins poilsio po visos ekspedicijos, o greičiau – greitą bėgimą, bet nusprendžiame vykti. Juk ar dar kada pasitaikys tokia galimybė – nežinia.
* * *
Baikalas – fantastiškas ir neįtikėtinas. Lyg milžiniška jūra, su metro aukščio bangomis.., tačiau ta jūra – gėla. Vanduo, tiesą pasakius, toks švarus, jog vietiniai dar prieš keletą metų nevengdavo iš jo ir vandens atsigerti. Tiesa, pastaraisiais metais kažkokiu būdu netoliese atsirado celiuliozės gamykla, todėl vandens tyrumas tampa vis labiau kvestionuotinas.
Bet mums tai nė motais. Visi sutartinai riečkutėmis pasisemiame po gurkšnį ir išgeriame. “Pasišventinti” Baikale – būtinai reikia.
Beje, sutampa dar ir tai, kad šiandien – Agnės gimtadienis. Tikriausiai, nerealiausias, koks tik gali būti. Juk ne visiems pasitaiko proga jį paminėti prie Baikalo. Dar ryte Ulan Ude buvo slapta nupirkę tortą (oi, kiek buvo vargo tai padaryti slapta – Agnė vis atsirasdavo kažkur greta ir niekam nepavykdavo jos nuvilioti ilgam), su Simona pievoje priskynėm lauko gelių.
Ir tada… pagalvokit – valgai sau tortą ant Baikalo ežero kranto. Kuris, dar kartą pasikartosiu, atrodo kaip jūra…
* * *
Beje, vaikštant Ulan Ude ne kartą teko matyti (dažniausiai) vyriškius vaikštančius su marškinėliais, ant kurių užrašyta: „Aš maudžiausi Baikale”.
Didžiuotis tuo – tikrai yra kodėl. Vanduo – šaltutėlis, kadangi ežeras gana didelis ir į jį suteka šimtai mažų šaltiniuotų kalnų upelių. Sako, kad labai dažnai temperatūra siekia apie 4 laipsnius celcijaus.
