• misija sibiras, rusija

    [Sibiras] Praeivi, kas tu – aš buvau, kas aš – tu būsi. Nepamiršk

    Rugpjūčio 10 d. /// Penki tūkstančiai penki šimtai septyniasdešimt trečias kilometras. Tiek mus skiria nuo Maskvos. Taip vadinasi geležinkelio stotelė, pro kurią pravažiuojame. Gintas sako, kad bėgiai, kuriais rieda mūsų traukinys, priklauso Trans-Sibiro geležinkelio atkarpai. Nelabai tuo tikiu, bet komandai toks faktas suteikia daugiau energijos. Nuo ryto, nepaisant to, jog kėlėmės ganėtinai anksti, netyla juokai. Daugiausiai jų keliauja Andriui ir Artūrui, kurie vakar susilaukė itin daug vietinių merginų dėmesio. Rodos, vyrukus galėtume Zaigrajeve ir palikti – būtų kas pasirūpina! * * * Pagaliau ištrūkę iš viešbučio kambario – nenustygstame ant kojų. Šiandienos mūsų tikslas – lietuviškos Ilka kapinaitės. Tai – vienos didžiausių, kokias iki šiol teko matyti. Palaidojimų apie 60-70.…

  • misija sibiras, rusija

    [Sibiras] Kai lietus sujaukia visus planus – diena Zaigrajeve

    Rugpjūčio 9 d. /// Vakar į Zaigrajevą atėjom visi šlaput šlaputėliai. Antrą kartą per visą ekspediciją teturime po kokią vieną sausų drabužių pamainą. Ką jau kalbėti apie sunkius žygio batus, su kuriais vakar bridom per molingo purvo sklidinas balas. “Konkursas” kas prisems daugiau vandens į batus – padėjo psichologiškai įveikti sunkiausią žygį, bet šiandien tai reiškia, kad toliau judėti negalime. Visi kampai, palangės, langai ir net koridorius – nukabinėti mūsų džiųstančiais rūbais. Ilgesnį laiką gyvendamas gamtoje supranti, kad Sibire neperšlampamų drabužių, palapinių ar kuprinių – tiesiog nebūna. Nors Vilniuje įsigijau iš pažiūros gan patikimas apsaugas nuo lietaus, bet galų gale – kone nė viena iš jų nesuveikė iki galo. Kai…