• [Sibiras] Pirmosios lietuviškos kapinės ir kitos gyvenimo gamtoje smulkmenos

    Rugpjūčio 4 d. /// Jau pirmąjį naktį susipažinome su tuo, kas mūsų lauks Sibire – lietus, į stovyklą užklydusi karvių banda ir, žinoma, uodai. Beje, karvių banda šiek tiek išgąsdino kai kuriuos komandos narius. Ne taip ir smagu kai nežinia kas ir kodėl pradeda laižyti ant palapinės sienos susikoncentravusius lietaus lašus. Ypač kai visą vakarą juokauji apie apylinkėse gyvenančias meškas…

  • [Sibiras] Galų gale Sibire arba kelionė iki Staraja Brian

    Rugpjūčio 3 d. /// Sibiras begalinis. Besitęsiantis tūkstančius kilometrų į šiaurę, pietus, rytus ir vakarus, o daugeliui tautų Sibiras ne tik geografinė teritorija, bet ir metafora, reiškianti sunkią tautos istoriją ir tragiškus žmonių likimus. Tačiau kol kas mes dar toli nuo tų vietų. Mūsų lėktuvas leidžiasi nedideliame autonominės Buriatijos Respublikos sostinės Ulan Ude oro uoste. Aplink oro uostą – nei pernelyg daug apsauginių tvorų, nei ypatingos „orouostinės” technikos, pastatas aptriušęs, o savo lagaminus atsiimame specialiame kambaryje, į kurį juos po kelis atneša oro uosto darbuotojai. Beveik pusė bankomatų neveikia, už tai šalimais puikuojasi vienintelė suvenyrų parduotuvė. Vos ne vos atgavę lagaminus einame į lauką – oras vaiskus, šviečia saulė ir…