-
[Sibiras] Nes turėjome bilietą grįžti…
Rugpjūčio 15-16 d. /// Ne kartą ir ne du vakarais susėdę prie laužo ar kratydamiesi eiliniame sunkvežimyje kalbėdavomės apie amą atimančią Buriatijos gamtą. Čia išties gražu. Žali pušynai ir milžiniškos pievos, išvagotosmažulyčių nuo kalnų čiurlenančių upeliūkščių. Net ir apleisti kaimai, su savo ryškiai mėlyna spalva, įsiterpę tarp visos šios žalumos, nuo toliau atrodo lyg mėlynas dangaus atspindys. Tokios pat mėlynos būdavo ir kapinės…
-
[Sibiras] Vėl Baikalas ir buriatų pasidižiavimas – didžiausias Lenino biustas pasaulyje
Rugpjūčio 14 d. /// Atsibusti prie Baikalo. Ežero, kuris savo dydžiu prilygsta Belgijai. Achievement unlocked! Tikroje lovoje su tikra patalyne ir pagalve, o ne miegmaišyje su po galva susuktu džemperiu! Ir dar tas faktas, kad nereikia keltis paryčiais ir leistis į dar vieną žygį. Ir dušas!!! Tikras, patogus ir modernus dušas su karštu vandeniu! Ir net radiju dušo kabinoje! Ir tai, kad nereikia atsikėlus kurti laužo ir kaisti ant jo puodo arbatai… Juk turime virtuvę su virduliu!!! Ech, tie nedideli džiaugsmai, kai bent šiek tiek grįžti prie sau įprastų dalykų. Dalykų, kuriuos per visą šį laiką Sibire buvome kone pamiršę. Pamažu krapštomės iš savo namuko ir ruošiamės į Baikalo pakrantę.…
-
[Sibiras] Pavykęs „didysis planas” ir pirmos tikros maudynės Sibiro upėje
Rugpjūčio 12 d. /// Pavogsiu kolektyvo (kaip buvome praminę savo ekspediciją) nario Martyno žodžius: “Įžengus į kapines tiesiog jauti, kaip dangų remiantys kryžiai tave apsupa ratu ir sugriaudžia negirdimu balsu: “Nebijok”. Būtent toks jausmas apima mus kelis, šį rytą įžengusius į Buruno kapines. Šie kryžiai – iš tiesų remia dangų, susilyginę su aukščiausių pušų viršūnėmis. Kai kurie – jau palūžę nuo laiko, lietaus ir, matyt, užmaršties, nukritę žemėn greta savo brolių, bet vis dar saugantys vardus ir pavardes žmonių, kuriems jie buvo pastatyti. Paliesti rankomis, trupa ir tiesiog akyse virsta dulkėmis. Mintyse savęs nuolat klausiu, kada paskutinį kartą čia buvo įžengęs žmogus ir nevalingai kartoju seno kaimo klebono vaikystėje išmokytą…
-
[Sibiras] Galų gale Sibire arba kelionė iki Staraja Brian
Rugpjūčio 3 d. /// Sibiras begalinis. Besitęsiantis tūkstančius kilometrų į šiaurę, pietus, rytus ir vakarus, o daugeliui tautų Sibiras ne tik geografinė teritorija, bet ir metafora, reiškianti sunkią tautos istoriją ir tragiškus žmonių likimus. Tačiau kol kas mes dar toli nuo tų vietų. Mūsų lėktuvas leidžiasi nedideliame autonominės Buriatijos Respublikos sostinės Ulan Ude oro uoste. Aplink oro uostą – nei pernelyg daug apsauginių tvorų, nei ypatingos „orouostinės” technikos, pastatas aptriušęs, o savo lagaminus atsiimame specialiame kambaryje, į kurį juos po kelis atneša oro uosto darbuotojai. Beveik pusė bankomatų neveikia, už tai šalimais puikuojasi vienintelė suvenyrų parduotuvė. Vos ne vos atgavę lagaminus einame į lauką – oras vaiskus, šviečia saulė ir…
