-
[Lietuva] Pavasaris barų terasose ir kasdien „naglėjantys“ elgetautojai bei kitaip „uždarbiaujantieji“
Keleto pastebėtų elgetautojų, uždarbiautojų arba tiesiog, kaip juos vadina liaudis, „bomžų” apžvalga. O sutikti juos paprastai galima būtent restoranų bei kavinių terasose… ir ne vieną. Taigi, „gerulių” (taip juos vadinsiu), praspjaunančių net panelę Rožytę sukurtos situacijos (užsimerkite ir įsivaizduokite): Situacija No. 1. Ramiai šviečiant saulutei sėdite sau ŠMC kavinėje. Popietė, gera, ramu. Aplink šnekučiuojasi žmonės. Kartu su draugu (beje, jūs mergina) geriate vyną, užkandžiaujate sūriu… Užkandžiaujate ir, netikėtai, iš jūsų lėkštės pradeda užkandžiauti dar vienas pilietis. Gerulis. Situacija No. 2. Ir vėl ramiai šviečia saulė, jūs ir vėl ramiai sėdite lauko kavinėje Vokiečių gatvėje. Velniškai karšta. Užsisakote buteliuką vandens – godžiai jį išgeriate ir… nebijokit, dar nieko nenutiko – likučius paliekate…
-
[Belgija] Briuselio mylėti nereikia – jame reikia pasiklysti ir vengti turistų
Iš tiesų, pabuvusi tokiuose skubančiuose miestuose kaip Briuselis kiek ilgėliau – pavargstu. Tikriausiai, tai prasimušantis lietuviškas provincialumas ir įprotis gyventi mieste su vos puse milijono gyventojų. Galiu valandų valandas ginčytis su tais pačiais briuseliečiais dėl miestų grožio ir geriausios vietos gyventi Europoje. Man, su visais pliusais ir minusais – tai yra Vilnius. Miestas, kuriame užaugau ir kurį pažįstu iki menkiausių gatvelių, skilimų, prastos valdžios, nemandagių pardavėjų ar naktinių klubų siūlomų pramogų, kurias vien jau pamačius labiausiai norisi nusigerti iš graudulio. Jiems – Vilnius pernelyg mažas, lėtas ir nuobodus. Tiesa, mielas pažiūrėti, bet vieno karto pakanka visam gyvenimui (nebent atgal atveja draugai, darbas ar šviesiaplaukė meilužė). Man Briuselis – labai didelis,…
