Vėlų vakarą atvykus į Khalifos namus mus pasitinka jo mama ir visa likusi didžiulė šeima. Dalis giminaičių ateina ir iš greta esančio namo, į kiemą priguža kaimynų vaikų – baltaodės užsienietės atvykusios pas vietinius į namus – ne toks jau ir dažnas įvykis šiame dykumų oazės kaime. Pasisveikinimai, šypsenos ir didžiulė nuostaba iš Khalifos mamos išgirdus žodį „labas”. Akimirką sutrinku… Galų gale išsiaiškinam, kad vienu iš tuaregų (berberų) dialektų „labas” reiškia bene tą patį kaip prancūziškai „sava” (nežinau kaip šis žodis rašosi). „Labas” sakoma kai sutinki naują ar seniai matytą žmogų ir tuo pačiu ir pasisveikinama, ir paklausiama kaip jam sekasi. Taigi, atradę dalelę Lietuvos einame į namo vidų. Tamsu,…