• kelione Maroke

    [Marokas] Jei neturi draugų – teks jų nusipirkti…

    Rytais Maroke, ypač medinoje, žadina pro praviras langines sklindantis gatvės šurmulys, prekeivių šūkčiojimai, vaikų klegesys, moterų murmėjimas, krentančių rakandų garsai, dviračių skambučiai ir už tavo durų beprasidedantis „hostelio” gyvenimas. Atsibundame aptriušusiame „Hotel Agadir” kambarėlyje, su kiek suskeldėjusiu veidrodžiu ir surūdijusiomis geležinėmis lovomis. Galų gale suprantu, kad visą naktį man patogiai išsimiegoti neleido iš čiužinio iššokusi spyruoklė, o kambariokėms – vėjo klebenamos langinės. Ritamės ne tik iš lovų, bet ir iš savo paklodžių, kurias atsivežėme net iš Lietuvos. Daug keliaujantys, o ypač keliaujantys po „hostelius” puikiai žino, kad kartais, vakare atvykęs į svetimą miestą, negali tikėtis rasti švara dvelkiančių patalų, todėl įsimesti savą paklodę, į kurią galima susivynioti – labai pravartu.…

  • Marokietiško tadžino receptas

    [Marokas] Tadžinas dar biški… dar biški ir valgysim… (su receptu)

    “Tadžinas dar biški… dar biški ir valgysim…”, – tokius žodžius išgirdom iš vieno vietinio „draugelio” Isha, pas kurį namuose, netoli krioklių (Tanaghmeilt kaimelis Atlaso kalnuose), kaip tik tuo metu gaminom valgyti. O gaminom mes ne ką kita, o eilinį kartą tradicinį marokiečių patiekalą – tadžiną. Tiesa pasakius, juo “pramitom” beveik visos savo kelionės metu. Tadžinas – tradicinis mėsiškas patiekalas su labai daug daržovių ir prieskonių, troškinamas bent porą valandų specialiame puode. Valgyti jį reikia rankomis… kaip ir beveik viską šioje šalyje. Ir pamirškit, išpuikę europiečiai, šakutes, vietą, kur nuolat galima nusiplauti rankas prieš valgį ir kitus “prabangos” dalykus (tarp kurių, beje, ir tualetinis popierius). Isha namuose vos vos atsirado pora šakučių…