-
[Marokas] Gyvenimas oazės kaime, besiliejančios berberų bei lietuvių dainos Sacharos dykumoje ir nakvynė palapinėje
Vėlų vakarą atvykus į Khalifos namus mus pasitinka jo mama ir visa likusi didžiulė šeima. Dalis giminaičių ateina ir iš greta esančio namo, į kiemą priguža kaimynų vaikų – baltaodės užsienietės atvykusios pas vietinius į namus – ne toks jau ir dažnas įvykis šiame dykumų oazės kaime. Pasisveikinimai, šypsenos ir didžiulė nuostaba iš Khalifos mamos išgirdus žodį „labas”. Akimirką sutrinku… Galų gale išsiaiškinam, kad vienu iš tuaregų (berberų) dialektų „labas” reiškia bene tą patį kaip prancūziškai „sava” (nežinau kaip šis žodis rašosi). „Labas” sakoma kai sutinki naują ar seniai matytą žmogų ir tuo pačiu ir pasisveikinama, ir paklausiama kaip jam sekasi. Taigi, atradę dalelę Lietuvos einame į namo vidų. Tamsu,…
-
[Marokas] 800 km – nuo Atlanto pakrantės iki Sacharos dykumos
Tiems, kas nors kartą yra susidūrę su manimi (ypač kalbant apie susitikimus, o ypač tuos, kurie vyksta rytais), tikrai nenustebs kai pasakysiu, kad kelionė į dykumą 6 val. ryto tikrai neprasidėjo. Kėlėmės apie 5 val. ryte, bet kol susikrovėme daiktus, kol akyse pradėjo šviesėti nuo vakar kartu su marokiečiais išgerto viskio, kol viena ar dvi mūsų spėjo nubėgti į dušą – jau buvo šešios. Smulkmenėlė, kai pagalvoji, beveik laiku. Tiesa, iki vietos, kur mūsų laukia naujasis draugas Khalifa, teko bėgti pro siaurutes ir neapšviestas medinos gatveles. Saulė buvo vos pradėjusi kilti kažkur kitoje kalnų pusėje, todėl naudos iš jos buvo nedaug. Didžiulės telkšančios balos, žuvėdrų klykavimas, už apykalės krintantys lietaus…
