[Latvija] Folkklubs ir pagrabs “Ala” Rygoje – vieno Vilniaus alubarių atitikmuo

Reziduosite Rygoje – įkiškite nosį į pagrabą ir folk-klubą „Ala“ (beje, ką reiškia „pagrabas“?). Iš smalsumo. Ir jei ieškote nuotykių. Tik pirmiausia įsitikinkite, jog ant savęs beigi savyje neturite, neduokdie, nieko pernelyg iššaukiančio. Dar – būkite sukalbamas ir t.t. Maža ką. Vieta, vienok, kiek neformali.

Žodžiu, sunku ir bepasakyti kas šovė į galvą vietiniam jaunam latviukui, kad maždaug 20 vienos konferencijos dalyvių Rygoje atsirado šitam pagrabe. Akylai aptikrinti apsaugos – atsidūrėme iki mūsų jau ten pabuvojusių kūnų bei į bokalus beigi gerkles nepataikyto alaus kvapo pritvinusiame rūsyje. Beje, pastarasis (taip, mes vis dar apie kvapą) – intensyvėja leidžiantis toliau į rūsio gilumas…

Ties pirmuoju baru įsigijome vietinio ir labai išrekomenduoto spanguolinio alaus, kuris, beje, patiks moterims, bet vyrai jausis gerdami limonadą. Saldu ir negali patikėti, jog šis daiktas turi laipsnių. Vėliau pereisime prie kitokio latviško alaus, apie kurį pasakyti galima nebent tiek, jog jis tikrai panašus į eilinį kaimišką lietuvišką alų.

Kažkur ties antruoju baru – prisėdome, vietinių studentų ir neformalų apsuptyje. Tiesiai po svastik…, atsiprašome, saulės ženklo šviestuvu. Taip, apie šį „saulės ženklą“ daug kartų diskutavome su, pavadinkime juos, „baltistikos“ gerbėjais, bet yra dalykų, kurie ilgainiui praranda savo būtą prasmę ir įgauna naują. Ir nieko čia nepadarysi. Susitaikykit.

Taigi, „Ala“ nemaža dalimi primena Vilniuje įsikūrusius „Alaus namus“. Retkarčiais čia skamba gyva, gyvai atliekama, muzika, padavėjos ir padavėjai – įpratę nešioti sunkius bokalų kalnus (nuotrauka įrodymui pridėta, tiesa, ar taip sugeba „Alaus namuose“ – nematėme), o lėbautojų minia keičiasi retai, juda lėtai, geria ne mažiau nei po 5.

Beje, stiliukas irgi toks pat – su vežimo ratais bei menkom užuominomis į Viduramžius.

Jei esi turistas, stengiesi čia neužsibūti, pasisotini vietinio folkloro, supranti, kad namuose tokio folkloro – apsčiai, eini į gatvę, patenki į muštynių sūkurį, prie kurio vėliau prisijungia policijos pajėgos, ir skuodi ieškoti kiek hipsteriškesnio baro. Pas hipsterius ramiau. Jie rečiau mušasi. Nes nemoka.